pakliūti

pakliūti
pakliū́ti intr. 1. atsidurti kokioje padėtyje: Girios gilumoje šiurpulingai cypė šermuonėlis, pakliuvęs į lūšies nagus A.Vien. Pakliuvaĩ, paukšteli, į mano nagus! Ėr. Musė zyzė, pakliuvusi voratinklin . | Kalėjiman pakliū́t daug durų, o išeit – vienos Ut. | Džiaukis pats iš bėdos ištrūkęs, ne kitam bėdon pakliuvus KrvP(Mrk). Žmogus pakliuvo į bėdą . 2. patekti į keblią padėtį: Tegul tu devynius rozus išsisuksi, tai dešimtą vis tiek pakliū́si Ut. Ale kai kada pakliū́ste OG76. Pakliuvo kai šuva pirtin LTR(Ds). 3. tekti kam: Oi, tu kasa, tu kasa, kasa geltona, da ir kam tu pakliū́si, mano mieloja (d.) Tvr. Neduok Dieve pačiai tokiam [vyrui] pakliuvus Žem. Ta nabagė pakliùvo už tokio vyro Plt. 4. būti paskirtam, priimtam kur: Ant galo pakliuvo į žydų karalius Herodas M.Valanč. Ir aš pakliuvaũ į tų laimingųjų skaičių Kdl. Jei pakliū́si į ketvirtą kategoriją, parleis Krtn. 5. atsirasti, atsidurti kur: Įėjęs vidun jis pamatė visai ne į savo namus pakliuvęs P.Cvir. ^ Nuo bul'bų an pyragų sunku pakliūt (iš blogo gyvenimo sunku pakliūti į gerą) Ut. Pakliuvo į mano rankas minavotasis dainų pluoštas Jn. | refl.: Žmogutis tokioj gi laikoj paskliuvot: nėr laiko [pasikalbėti], visur reikia eit Brsl. 6. pataikyti: Pagulėtranki, ne tau pakliū́ti! Skd. Sviedė taip, kad kaip tik pakliūtų varlei akmuo į pakaušį J.Jabl. Ir kitąkart kriaučius metė akmeniu, ir vėl pakliuvo J.Jabl. 7. pasitaikyti, atsitiktinai tekti: Pakliū́k tu man, kad visi Dūkštan išeitų! Dkšt. Mano brolienė bais negera pakliùvus Dglš.
◊ ant dantiẽs (ant liežùvio) pakliū́ti būti apkalbėtam: Visus apšnekėjom, ir tu buvai pakliuvęs ant danties Ėr.
ant liežùvio pakliū́ti
1. bet ką sakyti: Kas pakliūna anam ant liežuvio, tą ir tauškia Vvr.
2. būti apkalbėtam: Šį vėlyvą pavasarį ant liežuvio sodžiui pakliūti teko Rimams Vaižg.
(kieno) burnõs į Diẽvo aũsį pakliū́ti išsipildyti: Duok, Viešpatie, iš tavo burnos pakliūti į Dievo ausį (kad tai įvyktų, ką tu sakai) VP13.
kàs pakliū̃va (pakliùvę) bet ką: Svotai – pragarai: kàs pakliùvo, tas gerai (viską suvalgo) Švnč. Gyvulys ryja, kas pakliūva Grž. Svaido į tėvo duris kačergą, malkas, kas pakliuvę P.Cvir.
kur̃ pakliū́k (pakliū̃va) bet kur: Mergikės kur pakliūk murdėsi, brido pasikaišiusios, dumblais susitaškiusios Žem. Ans neveizėdavo – duodavo kur̃ pakliū́k, ir gana Skd. Žmonės, bijodamys nelaimės, pametė butas ir dirvas neartas, o kur pakliūk po miškus slapstės M.Valanč. Maras kur pakliūk smaugė žmones M.Valanč. Vaikščiojau kur̃ pakliū̃va Ds.
\ kliūti; antkliūti; apkliūti; atkliūti; įkliūti; iškliūti; nukliūti; pakliūti; parkliūti; prikliūti; sukliūti; užkliūti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Нужна курсовая?

Look at other dictionaries:

  • pakliūti — vksm. Mùsė pakliùvo į vorãtinklį …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • kliūti — kliūti, kliū̃va (kliū̃na), kliùvo K 1. intr. kabintis už ko: Kliùvo ratas ažu šulo ir sulaužė ašį Arm. Ratai kliū̃va už stulpo, saugokis J. Kur tiktai einu, čia kliūnu S.Dauk. Šakos kliūdavo praeinantiems už kepurių NdŽ. Kliùs kartis snukio Ds …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • papulti — ×papùlti (l. popaść) intr.; Q571 1. patekti, atsidurti kur: Tėtė į dvarus papuolė, dvaruos gyveno Mrj. Kur nepapùlsi, visur bus gerai Klvr. Nepapuoliau girelėn, brolių sodelin (d.) Prng. Muno brolis papuolė dirbti miške Šts. Buvau Suvalkijos… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • patekti — patèkti intr. 1. J.Jabl, M, L, Š, Rtr atsidurti, pakliūti kur: Jis patẽko į girios tankumyną NdŽ. Dulkelės patẽko man į nosį NdŽ. Patekaũ, kur uogų nėr, ir nesparčiai renku Vj. Kap tu čia patekaĩ, kas tave kvietė? Prn. Ji po mašina patẽko i …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • įtekti — įtèkti intr. 1. Rtr įtilpti: Ar inteka knatas [į lemputę]? Vl. | refl. Rtr, Šts: Kažin ar įsitèksi tokioj trumpoj lovoj gulti Šts. Tei įsišėręs, ka n[e]įsiteñka marškiniuos Jrb. Pasklydo, koja išputo, į kelnę n[e]įsiteñka Grdž. Tie ragai… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • antkliūti — (dial.) intr. iš viršaus patekti, užlipti ant ko: Antkliùvo ant dalgio ir susižeidė Šts. kliūti; antkliūti; apkliūti; atkliūti; įkliūti; iškliūti; nukliūti; pakliūti; parkliūti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apkliūti — tr. aptekti, visur pabūti: Apkliùvo visą svietą Lp. kliūti; antkliūti; apkliūti; atkliūti; įkliūti; iškliūti; nukliūti; pakliūti; parkliūti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atitekti — atitèkti (attèkti K) intr. 1. Š, NdŽ, DŽ1, KŽ, Vlk, Vkš pakliūti į kieno dalį, būti gautam: Turėk kantrybės, anksčiau ar vėliau atitèks tau viskas Šv. Visi pinigai atiteko jo sūnui, o tas ėmė linksmai gyventi J.Balč. Darbo vaisiai atitekdavo… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atkliūti — 1. intr. Š atsikabinti, atsiskirti (sukliuvusiems). 2. intr. atvykti, atkeliauti: Kad buvau kitur, todėlios ir nebeatkliuvau Grž. Kaip tu čia atkliuvaĩ? Aš nemislijau, kad tu atklysi Ps. Ar ans pas jumis liūb neatkliūs? KlvrŽ. Vienkart tave ir… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atrasti — 1 atràsti tr. K; Q72, H, R, M 1. DŽ ieškant aptikti, suieškoti ką pamestą, paslėptą, paliktą: Atradaũ piningus prapuolusius J. Atradaũ išgaišentą laikrodį Imb. Liuob vokyčiai atràs bute grūdus, išpils, išveš Jdr. Atràsk keselį, sudėk paršus… …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”